žynininkas

žỹnininkas (-ykas), -ė smob. (1); D.Pošk, NdŽ žynys, burtininkas: Žỹnininkas antštiks, kas pinigus pavogė J. Kitus matom einančius pri žynininkų, katrie būk žiną, kas anus apvogė brš. Sunkį grieką papildo žyninykai burdamys ir pri velnio parodos klausdamos P.